Dekoratyvinės pušys ir jų priežiūros ypatumai

Mūsų krašto augalų prekiautojai kasmet įveža vis daugiau ir įvairesnių dekoratyvinių augalų rūšių, veislių ir kultivarų. Dažnai būna sunkoka atsirinkti iš tarpusavyje panašių formų ir kultivarų tinkamiausią konkrečiam sklypui augalą.

Trumpai apžvelgsime medelių ir krūmų naujoves, neseniai atkeliavusias ir pradėtas platinti Lietuvoje. Populiarios ir visada puošnios įvairiausios pušų rūšys ir formos. Mūsų vietinės paprastosios pušies (Pinus sylvestris) kultivarai: glaustašakė ‘Fastigiata’, krūminė ‘Watereri’, rutuliškoji, dar vadinama ‘raganos šluota’ jau pakankamai išplitę. Naujesnieji kultivarai: melsvaspygis ‘Glauca’ užauga vidutinio dydžio (10-12 m aukščio ir 5-6 m pločio) medeliu su sidabriškai melsvais spygliais; žaliaspyglė plačiai piramidinė ‘Globosa Viridis’ visada atrodo sveika ir gyvybinga, 10 m. amžiaus būna 1,5 m aukščio, o užauga iki 2,5-3 m aukščio. Retai sutinkamos besidriekiančios formos ‘Albyns’ bei ‘Repens’ ir gelstonspygliai kultivarai ‘Aurea’ bei ‘Moseri’, pastarasis auga kaip ir ‘Globosa Viridis’, bet žiemą pasipuošia dailiu geltoniu.

Taip pat, prekyboje pasirodė trumpaspyglis į “raganos šluotą” panašus rutuliškas kultivaras “Beuvronensis”, linkęs žiemą numesti užpraeitų metų spyglius ir netaisyklingu krūmu lėtai augantis ‘Doone Valley’, kurie dažniausiai parduodami medelynuose įskiepyti ant koto.

Dar sutinkamas natūraliai susiformavęs paprastosios pušies norveginis tipas, augantis kompaktiškesniu, iki 10-12 m aukščio medžiu bei turintis dar didesnį atsparumą sausrai ir miestų bei pramonės užterštai aplinkai.

Visi paminėti paprastosios pušies kultivarai gerai augs lengvoje drenuotoje, smėlėtoje ir rūgščioje dirvoje bei saulėtoje vietoje. Sunkokai prigyja sodinant ne iš konteinerių, ypač rudenį. Tuo atveju rekomenduotume pasodintus augalus pririšti prie kuolų, užmulčiuoti šaknis ir įrengti uždangą nuo vėjų. Gerai prigijusios pušys tampa pilnai atsparios vėjams ir šalčiams. Prieš pušų spyglius pažeidžiančią ligą – spygliakritį – kovojama cheminiais preparatais: canditu, euparenu, scoru, vario oksichloridu. Iš kenkėjų pavojingiausias pušinis skydamaris, kenkiantis daugiausiai paprastajai, juodąjai ir kalninei pušims, ypač pavojingas jauniems ir persodintiems augalams. Cheminė apsauga naudojama nuo gegužės vidurio ir kartojama kas dvi savaitės.

Puošniais ir tamsiai žaliais spygliais pasipuošę juodosios pušys (Pinus nigra) ir jų kultivarai. Šios pušys auga įvairiuose dirvožemiuose: nuo molingų, kalkingų iki purių sausų. Atsparios užterštam ir vėjuotam orui. Augalų parduotuvėse galime rasti juodosios pušies glaustalaję formą ‘Pyramidalis’, užaugančią per metus 20-30 cm, rutuliškas lajas formuojančias ‘Globosa’, ‘Spielberg’, ‘Hornibrookiana’, ‘Nana’, per metus priaugančias apie 8-10 cm ir užaugančias iki 3 m aukščio. Dar lėčiau auga ‘Pierrick Bregeon’ ir ‘Pygmaea’, kurie dažniau sutinkami skiepyti ant koto.

Labai panašūs į juodąsias pušis yra baltažievės pušies (Pinus leucodermis) kultivarai. Jie taip pat auga ir silpnai rūgščioje, ir kalkingoje žemėje, nebijo sausrų, vėjo, užteršto oro. Žinomas plačiai piramidine laja kultivaras ‘Compact Gem’ priauga kasmet 10-15 cm ir per 10-15 metų pasiekia 1,5-2 m aukštį. Didesne, iki 4-5 m aukščio, piramidine laja auga ‘Satelit’ veislė, kasmet paauganti apie 30 cm. Pati rūšinė baltažievė pušis užauga iki 8-10 m aukščio ir 4,5-7 m pločio (apie 40 m. amžiaus).

Gausiausia mūsuose kalninių pušų (Pinus mugo) šeimyna. Mūsų pardavimo vietose suskaičiavome apie 20 jų veislių ir kultivarų. Jei įprasta kalninė pušis užauga iki 4-5 m aukščio ir pločio, tai dauguma jos kultivarų yra daug mažesni. Žemiausi yra ‘Mini Mops’ ir ‘Humpy’ kultivarai, kurie užauga 40-60 cm aukščio ir apie 1 m pločio. Kasmet jie priauga tik apie 3-4 cm, todėl ir sodinukų kaina gana aukšta. ‘Pumilio’ užauga iki 1-1,5 m aukščio ir 2-2,5 m pločio krūmu. ‘Mops’ kasmetinis prieaugis apie 6-8 cm, o ūgis siekia iki 1,5-2 m, labai taisyklinga sferinė laja. Dar šiek tiek aukštesnė veislė ‘Gnom’ pasiekia 2-3 m aukštį ir plotį. Gana neseniai atkeliavę visi geltonspygliai kultivarai ‘Ophir’, ‘Carsten’s Wintergold’, ‘Wintergold’, kurių spygliai geltoniau nusidažo žiemą.

Kalninėms pušims tinka beveik visos, išskyrus užmirkusias dirvas. Gerai sutvirtina šlaitus, kitas erozijos veikiamas vietas.

Puošniausios penkiaspyglės pušys yra nedideliu medeliu augančios melsvosios pušys (Pinus parviflora) ir jų kultivarai. Sunku atitraukti žvilgsnį nuo jų sidabriškų, kompaktiškų lajų su švelniais dailiais spygliukais. Kultivarai ‘Glauca’ ir ‘Tempelhof’ auga gana greitai ir per kelis dešimtmečius pasiekia 6-10 m aukštį. Dvigubai kompaktiškenė pušelė ‘Negishi’ jaunam amžiuje auga taip pat sparčiai – apie 20 cm per metus. Kompaktiškiausią plokščiai rutulišką lają turi ‘Hagaromo’ kultivaras, per 10 metų pasiekiantis tik 30 cm skersmenį. Svarbu kad melsvosios pušys augtų saulėtoje vietoje, mėgsta aukštesnę oro drėgmę. Atspari grybinei ligai – veimutrūdei.

Veimutinės pušys (Pinus strobus) pasipuošę taip pat švelniais ilgokais spygliais. Mėgsta derlingesnę, pakankamai drėkinamą dirvą, saulėtą vietą, nors pakenčia ir dalinį užpavėsinimą. Dekoratyvinis kultivaras ‘Macopin’ auga rutuliška iki 2 m skersmens laja. Žaliaspyglis kultivaras ‘Radiata’ (‘Nana’) per 25 metus užauga iki 3 m skersmens. Labai įdomia forma auga ‘Pendula’ veislė: melsvai žali spygliai, žemyn nukarusios išsikraipę šakelės, metinis prieaugis apie 60 cm. Lėčiausiai auga ‘Minima’ veislė: trumpais žaliais apie 2,5 cm ilgio spygliukais, labiausiai tinka alpinariumams. Visos veimutinės pušys jautrios veimutrūdei, todėl joms būtina nuolatinė cheminė apsauga. Pagrindinis šios ligos požymis yra trūkinėjanti ūglių žievė su ištekėjusiais sakais. Svarbu kad arti nebūtų auginami šios ligos tarpininkai – juodieji serbentai. Panašios, tačiau daug atsparesnės veimutrūdei yra balkaninės pušys (Pinus peuce). Parduodama jos veislė ‘Glauca’ melsvai žaliais spygliais. Krūminė pušis (Pinus pumila) auga lėtai iki 3 m aukščio. Ypatingai atspari dirvos sąlygoms, stipriam vėjui. Augalų centruose yra keletas jos dekoratyviųjų kultivarų.

Taip pat pilnai atsparios bankso pušys (Pinus banksiana) ir suktaspyglės pušys (Pinus contorta) bei jų kultivarai. Pušis suktaspyglė ‘Span’s Dwarf’ Šverino pušis (Pinus schwerinii) turi ilgokus nukarusius pilkšvai žalius spyglius. Auga rūgščiuose ir neutraliuse dirvožemiuose. Užauga iki 12 –18 m aukščio. Himalajinė pušis (Pinus wallichiana) mėgsta purias derlingas dirvas, apsaugotas nuo vėjų ir pakankamai saulėtas vietas. Atspari veimutrūdei. Puikūs iki 20 cm ilgio ploni nukarę spygliai suteikia medžiui egzotišką išvaizdą. Dėl nepakankamo atsparumo šalčiui svarbu parinkti tinkamą sodinimui vietą. Pardavimo vietose rasime keletą žemaūgių šios pušies kultivarų. Mūsų klimate puikiai galima auginti kedrinę pušį (Pinus cembra). Daugiau priežiūros ir gero dirvožemio reikalauja jauname amžiuje. Vyresniame amžiuje pradeda derėti ir duoda gero skonio apie 1 cm skersmens valgomas sėklas (pardavimo vietose parduodami kedrinės pušies sibirinio varieteto sėklos, vadinamos “kedro riešutėliais”). Kiekvieno sodo puošmena galėtų būti jos lėtai augantis melsvais spygliais kultivaras ‘Glauca Compacta’.

Japoninė pušis (Pinus densiflora) tėvynėje auga lengvuose, smėlėtuose, drenuotuose dirvožemiuose, visiškai saulėtose vietose. Su amžiumi greitai atmeta apatines šakas, net augdama atviroje saulėtoje vietoje. Žemaūgė veislė ‘Alice Verkade’, dar vadinama japonijos raudonąja pušimi, auga suploto rutulio forma ir turi sodriai žalius jaunus spyglius.

Auga lėtai, visiškai atspari mūsų šalčiams. Panašiai auga ir veislė ‘Jane Kluis’. ‘Umbraculifera’ auga taisyklingu rutuliu, per 10 m užauga apie 90 cm. ‘Oculus – Draconis’ ant kiekvieno žalio spyglio turi po du geltonus dryžius. Auga netaisykligu medeliu, per metus priauga apie 30 cm. Spyglių margumas geriausiai išryškėja visiškai saulėtose vietose.

Taigi, pušų rūšių ir kultivarų pasirinkimas labai platus. Svarbu parinkti tinkamas rūšis ir formas jūsų sodybos sąlygoms bei priežiūros galimybėms bei tinkamai jas pasodinti. Grupėse pušys puikiai dera su rododendrais, viržiais, erikomis ir kitais erikiniais augalais, magnolijomis, kiliminėmis gėlėmis. Žemaūgės veislės dažniausiai naudojamos įrengiant alpinariumus ir akmens kompozicijas. Be to, pušys skleidžia sveiką energetiką, o jų spyglių išskiriami kvapai gydo plaučių ligas.