Drėgnoms ir užmirkusioms vietoms tinkami augalai

Drėgnose augimvietėse augančių lapuočių yra pakankamai daug, todėl pirmiausiai apžvelgsime spygliuočius, toleruojančius drėgmės perteklių.
Drėgnus, dalinai užmirkusius dirvožemius ne tik pakenčia, bet ir mėgsta šie dekoratyvūs spygliuočiai: metasekvoja, amerikinis maumedis, vakarinė ir didžioji tujos, baltoji, juodoji ir ajaninė eglės.

Drėgnesnėse vietose augdami puošnesni būna žirniavaisiai puskiparisiai, kėniai, įvairūs paprastosios ir aukščiau paminėtų rūšių eglių kultivarai. Kukmedžiai, ypač kanadinis kukmedis, taip pat vešliau augs drėgname dirvožemyje. Paprastoji ir veimutinė pušys puikiai atlaiko neilgalaikius užmirkimus. Juk mūsų aukštapelkėse dažnas tikrai matėme ant kupstų augančias pušeles, apipintas samanų ir spanguolių kilimu. Jei jūsų sklype aukšti gruntiniai vandenys, o pavasarį ar rudenį ilgokai būna šlapia tai jums tiks sodinti šiuos lapuočius: uosialapį, sidabrinį ar trakinį klevą, paprastąjį uosį, paprastąją alyvą su daugybe jos veislių, skroblą, buksmedį, radastą, forzitijas, ortenzijas, lauravyšnę, pas mus dar retai auginamus bugienį, leukotoją, gaulteriją. Savaime aišku, kad drėgnas augimvietes mėgsta mūsų puikiai žinomi karklai, tuopos, alksniai, guobos, ievos, putinai, baltoji ir palaipinė sedulos. Iš beržų tinkamesnis drėgnoms augimvietėms yra plaukuotasis beržas. Labiausiai drėgmei pakantūs vijokliai yra vijoklinis sausmedis. Jo veislė „Serotina“ žydi kvapniais dvispalviais žiedais bent du kartus per vasarą. Taip pat drėgmę mėgsta ir kiti mūsų žinomi vijokliai: mažalapė kartuolė, penkialapis vinvytis, gelsvoji raganė, apskritalapis sausmedis. Iš vaiskrūmių puikiai drėgnoje dirvoje augs juodasis serbentas, medlieva, stambiauogės šilauogės, vaivoras, juodauogis šeivamedis, paprastasis putinas, kurio auginamos maistui tinkamos ne tokius karčius vaisius vedančios veislės. Mažieji mūsų pelkių puskrūmiai balžuva ir gailis taip pat gali augti želdiniuose, parinkus jiems tinkamą substratą. Pilkais plačiais lapais amerikinis žilakrūmis, dėmėtais kamienais pasipuošęs klevalapis platanas, retokai auginama vasarą baltais žiedais žydinti katalpa, lyros formos lapais gelsvažiedis tulpmedis laikomi sezoniniam užmirkimui pakančiais augalais.

Svarbu pasirūpinti kad drėgnose sodo vietose nevyktų dirvožemio glėjėjimo ir rūgimo procesai. Norint išvengti rūgimo, dirvožemyje turi vykti oro ir vandens apytaka. Galbūt reikia įrengti horizontalų ar vertikalų drenažą, o gal pagerinti dirvos struktūrą įmaišant rupaus smėlio ar organikos, t.y. durpių ar komposto. Pernelyg drėgnų dirvų nereikia storai mulčiuoti, ypač didesnių plotų. Jautresnius perteklingai drėgmei augalus reikėtų sodinti dirbtiniuose reljefo paaukštinimuose. Galima sodinimo duobės dugne įrengti papildomą vertikalų drenažą.
Jei augalas prieš tai buvo auginamas sausesnėje augimvietėje ir staigiai perkeltas į daugiau ar mažiau užmirkusį gruntą – jis gali patirti stresą ir kažkurį laiką prarasti dekoratyvumą. Reikalingas tam tikras laikas šaknų sistemos fiziologijai persitvarkyti. Po to augalas vėl pradeda normaliai vystytis. Be to svarbu atkreipti dėmesį ar augalas savašaknis, ar skiepytas. Kartais poskiepis gali būti kitos botaninės rūšies, mažiau pakančios padidintai drėgmei. Stipriau vystosi ir lengviau prie aplinkos prisitaiko savašakniai augalai, ypač jei jie padauginti iš sėklų.

Žymos:

Arvydas Rutkauskas

Dendrologas

Žiūrėti visą autoriaus įrašą
0