Gulsčiųjų kadagių spalvingi kilimai

Beveik visų gulsčiojo kadagio (Juniperus horizontalis Moench) veislių krūmeliai driekiasi pažeme. Jų ilgos ir lanksčios šakos horizontaliai gula ant žemės ir viena ant kitos, sudarydamos dailų ištisinį spygliuotą kilimą. Įvairių šio kadagio veislių spyglių spalva dažniausiai būna žalios, melsvai žalios iki sidabriškai melsvos, kartais geltonos ar melsvai žalsvos spalvos su baltos spalvos atskiromis šakutėmis. Europoje gulsčiasis kadagys žinomas nuo 1836 metų. Pats gulsčiasis kadagys kilęs iš Šiaurė Amerikos kalnų ir smėlėtų didžiųjų ežerų pakrančių. Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurinėje ir rytinėje dalyse auga smėlynuose, žvyrynuose, kalkingų uolienų šlaituose, net pelkėtose vietose. Todėl gulsčiasis kadagys ir gausybė jo veislių paveldėjo atsparumą ir prisitaikymą prie praktiškai bet kokių dirvožemių bei sudėtingų augimo sąlygų. Šie kadagiai gali augti ir saulės atokaitoje, ir daliniame pavėsyje. Šalčiui visiškai atsparūs. Gerai auga miesto sąlygomis bei užterštų pramoninių rajonų aplinkoje. Pakenčia ilgesnes vasaros sausras. Dirvožemiui nereiklūs: puikiai augs visuose lengvesniuose ar vidutinio sunkumo, laidžiuose, net ir labai skurdžiuose dirvožemiuose. Dirvos pH reakcija gali būti nuo rūgščios iki kalkingos. Kenkėjų ir ligų praktiškai nepažeidžiami. Vienintelis dalykas, ko nemėgsta šie kadagiai – tai pastoviai užmirkęs dirvožemis bei nuolat drėgnas dirvos paviršius, dėl ko jų šakelės suserga grybinėm ligom bei iššunta. Amerikos medelynų specialistai laukinėje gamtoje yra atrinkę ir išplatinę daugybę šio kadagio porūšių ir veislių. Dauguma jų išoriškai mažai skiriasi, todėl kartais jų skirtumus galime pamatyti tik kai šie augalai auga vienoje vietoje: arboretume, botanikos sode ar medelyno kolekcijoje.

Pavyzdžiui, veislė ‚Glauca‘, atrinkta Arnoldo arboretume iki 1939 m., nors daugybę tokių pat kadagių galima pamatyti savaime paplitusių JAV gamtoje. Šis sidabriškai melsvos spalvos kadagys auga lėtokai, sudaro tankius, ištisinius, iki 30 cm aukščio kilimus. Panašūs išvaizda yra ir ‚Wiltonii‘, ‚Jade River‘, ‚Prostrata‘, ‚Yukon Belle‘ veislių kadagiai. ‚Wiltonii“ veislės kadagys populiarus dėl dailiai nukarančių nuo sienelių melsvaspyglių šakelių, nepergreito augimo tempo bei užderančių dailių tamsiai violetiškai mėlynų „uogų“. Amerikoje jis vadinamas „Blue Rug Juniper‘“ ir taip pat nuo seno labai paplitęs bei populiarus. Kita gulsčiojo kadagio veislių grupė būtų ‚Plumosa‘ arba ‚Andora‘ tipo kadagiai. Šių kadagių šakutės auga iš centro ir maždaug 45° kampu kyla į viršų. 1907 m. JAV surasti ir 1916 m. Andoros medelyne pradėti dauginti „Plumosa‘ veislės kadagiai plunksniškom šakelėm sudaro apie 2 – 2,5 m pločio „lėkštę“ su įduba („lizdu“) vidurinėje augalo dalyje. Kaip ir dauguma gulsčiųjų kadagių, pilkšvai žali „Plumosa“ veislės kadagio spygliai žiemą nusispalvina purpuriškai violetiniu atspalviu. ‚Andorra Variegata‘ kadagios šakelės margos – su baltomis atskiromis smulkiomis šakelėmis. Panašios formos, tik kompaktiškesniu krūmu auga ‚Andorra Compact‘ veislės kadagys – apie 1 m pločio ir 30-40 cm aukščio bei pilkšvai žaliais spygliais. Šioje grupelėje išsiskiria ‚Lime Glow‘ veislė – kadagys saulėje būna ryškiai geltonos spalvos, žiemą įgauna broziniai rusvai gelsvą atspalvį. Šio kadagio šakelės žiemos gale ar anksti pavasarį gali šiek tiek apdegti nuo saulės, tačiau vėliau, iki vasaros vidurio, puikiai atsistato. Statesnėmis šakutėmis pasipuošę ‚Alpina‘ veislės kadagys. Šakelių galiukus pakėlę ir ryškiai mėlyno atspalvio ‚Blue Chip‘ veislės kadagiai. Jie išvesti Danijoje selekcininko Jenseno, labai dekoratyvūs bei populiarūs ir gana greitai auga.

Taip pat Danijoje 1976 m . Minjerio atrinktas ryškiai mėlynai pilkos spalvos stačiom šakelėm ‚Blue Moon‘ kadagys. Stačiašakiai „Blue Forest‘ kadagiai jauni gana kompaktiški, „viržių“ krūmelio formos, tamsiai melsvomis šakelėmis, savo laja primena mažytį miškelį. Kita šių kadagių grupė būtų tradicinės padrikos formos, tačiau spalvingomis šakelėmis veislės. Žalią ar pilkšvai žalią spalvą turi ‚Prince of Wales‘, ‚Turquoise Spreader‘, ‚Humilis‘, ‚Adpressa‘ veislių kadagiai. ‚Variegata‘ ir ‚Villa Maria‘ gulsčiųjų kadagių dalis šakelių yra baltos ar kreminės spalvos, todėl augalas atrodo margas. Ryškiausių spalvų yra geltonspygliai ‚Golden Carpet‘ ir ‚Mother Lode‘ kadagiai.

Tai gana neseniai išplitę veislės. Iš ‚Wiltonii‘ veislės kadagio mutacijų 1980 m. Iseli medelyne, JAV atrinkta ‚Mother Lode‘ veislė laikoma ryškiausiai geltonšakiu gulsčiuoju kadagiu. Kaip ir visų spygliuočių, spalva būna ryškesnė saulėtoje vietoje. Žiemą ar anksti pavasarį spygliai įgauna purpuriškai rusvą atspalvį. Pas mus geriau žinomas bei paplitęs kadagys ‚Golden Carpet‘ labai panašus į aukščiau aprašytą veislę. Gana nauja veislė su ryškiai melsvai pilkais spygliais ‚Icee Blue‘ tampa labai populiari dėl lėto augimo ir natūraliai tankios lajos. Tai padaro ją labai vertingą želdinant mažus sodus ar saulėtas kapavietes. Gulstieji kadagiai nepamainomi alpinariumų, mulčiuotų plotų dengiamieji augalai. Dera su pušimis, eglėmis kitais vertikaliais kadagiais, erikiniais augalais. Puikiai tinka apželdinti saulėtus šlaitus vietoje tradicinių vejų. Dažnai naudojami apželdinant kapavietes, prie ofisų bei gamybinių pastatų. Gražiai nusvyra tinkamų veislių šakelės, pasodinus terasų ar sienelių viršutinėse dalyse. Puikiai auga konteinerių kompozicijose, nes atsparūs saulei ir drėgmės trūkumui. Vis dažniau prekyboje sutinkami paskiepyti į vertikalų kamieną gulstieji kadagiai. Tuo būdu sukuriamas spalvingas visžalis svyrantis medelis. Pridedamoje lentelėje galite rasti dažniau Europoje bei Lietuvoje dauginamas ir auginamas gulsčiojo kadagio veisles.