Pavasario žiedų didybė

Magnolijos yra neabejotinai vienos puošniausių anksti žydinčių augalų mūsų soduose. Tai vieni seniausių lapuočių žemėje, išplitę daugiau kaip prieš šimtą milijonų metų. Tik ginkmedis, kuris užima tarpinę padėtį tarp spygliuočių ir lapuočių, gali didžiuotis dar senesne savo priešistore, siekiančia apie 250 milijonų metų. Pavadintos prancūzų botaniko Pjero Magnolo vardu. Į Europą magnolijos atkeliavo iš šiltesnio klimato sričių: Rytų ir Pietryčių Azijos, Šiaurės bei Pietų Amerikos. Lietuvoje magnolijos auga medeliu arba krūmu, nors japoninė, agurkinė ir skėtinė magnolijos tėvynėje užauga iki 20-30 m aukščio medžiais.

Visos magnolijos reikalauja specifinių augimo sąlygų. Vieta, kur sodinsime magnoliją, turi būti daugiau mažiau saulėta, apsaugota nuo skersvėjų. Tinkamiausia dirva turi būti gerai drėkinama, nesunki, laidi vandeniui ir turtinga maistinėmis medžiagomis, kurios reakcija turi būti rūgšti, tinkamiausias pH rodiklis nuo 5 iki 6. Jei dirva pernelyg sunki, skurdi arba per daug kalkinga, reikia paruošti 0,5 m gylio ir 1,2 – 1,5 m pločio duobę, kurią užpildome tinkamu substratu, į kurio sudėtį įeina rūgšti durpė bei viržinė žemė, lapinis kompostas. Magnolijų šaknys yra sultingos ir trapios, todėl sodinant negalima per stipriai suplūkti arba apmindžioti žemės aplink pasodintą augalą, nes dėl to gali būti pažeistos šaknys ir augalas gali sunykti nuo šaknų puvinio. Labai svarbu sistemingai laistyti magnolijas – žemė aplink augalą visada turi būti drėgna, ypač nuo gegužės iki liepos mėnesio. Dėl tų pačių priežasčių žemę apie augalą reikėtų ne purenti, o mulčiuoti padengiant spygliuočių spyglių, kompostuotos smulkintos spygliuočių žievės arba šiaudų sluoksneliu.

Genėti magnolijų nerekomenduojama nei jauname amžiuje, nei vyresniame. Galima nebent nukarpyti sausus šakų galiukus. Visus bent kiek didesnius liemens pažeidimus reikia dezinfekuoti fungicidų tirpalu ir užtepti emulsiniais ar akriliniais dažais. Žalos padaro pelės apgrauždamos magnolijų šaknis ar kamieno apatinę dalį. Kurmiai po magnolijų šaknimis pridaro koridorių ir tuo būdu pažeidžia ir išdžiovina jas. Todėl svarbu laiku tai pastebėti ir pašalinti priežastis. Karštu sausu vasaros periodu magnolijas dažnai pažeidžia erkutės. Šį kenkėją išduoda anksti, t.y. vasaros antroje pusėje masiškai metami lapai. Dėl to augalas praktiškai nustoja vystytis, neduoda prieaugio. Tai pastebėjus, sistemingai naudokime šį kenkėją naikinančius cheminius preparatus: fitovermą, mitaką (0,2 proc.), apollo (0,05 proc.) ar kitus akaricidus. Tręšiamos magnolijos vystysis greičiau ir žydės gausiau. Naudokime daugiakomponentes mineralines trąšas su mikroelementais ir tręškime nedidelėmis dozėmis kas dvi tris savaites nuo balanžio pradžios iki vasaros vidurio. Labai gerai pasisavinamos ištirpintos vandenyje trąšos. Esant didelei trąšų įvairovei, geriausiai jas parinks sodininkystės parduotuvių konsultantai.

Tinkamai paruoškime augalus žiemai. Pradėjus šąlenti, šaknis reikia uždengti 20 cm storio smulkintos žievės, pjuvenų arba kimininių durpių sluoksniu. Galima naudoti ir eglės ar pušies šakeles, tik jų reikia apie 30 – 40 cm storio pakloto. Pirmus 2 – 3 metus po pasodinimo, ypač jautresnių rūšių magnolijų lajas žiemai rekomenduojame uždengti pralaidžiomis orui medžiagomis: šiaudų ar nendrių dembliais, specialiu agroaudiniu. Netinka tam reikalui polietileno plėvelė. Į Europą magnolijos atkeliavo prieš tris šimtus metų, o Lietuvoje auginamos nuo 20-to amžiaus pradžios. Lietuvos kolekcionieriai augina apie penkiolika rūšių ir apie dvidešimt įvairių veislių bei kultivarų magnolijų. Pakankamai atsparios yra šios magnolijų rūšys: japoninė, žvaigždinė, Sulanžo, agurkinė, lelijažiedė ir Lebnerio magnolijos. Ojamos (Zyboldo) ir šviesioji magnolijos dažnai nukenčia nuo vėlyvų pavasarinių šalnų, taip pat apšąla puošnioji, skėtinė, gluosnialapė, Vilsono magnolijos. Joms reikia rūpestingesnės priežiūros, šiltesnių sodo vietelių.

Pirmiausiai peržvelgsime baltažiedes magnolijas. Viena atspariausių ir seniausiai Lietuvoje auginama japoninė magnolija (Magnolija kobus) užauga iki 10 m aukščio medeliu ir balandžio mėnesio antroje pusėje gausiai sužydi baltais, apie 10 cm skersmens žiedais. Jei įsigysite sėklomis padaugintą sodinuką, pirmųjų žiedų galite tikėtis apie 10-tuosius jo amžiaus metus, o kartais ir gerokai vėliau. Vegetatyviai padaugintos magnolijos pradeda žydėti jaunesniame amžiuje. Šios rūšies augalai pakankamai atsparūs žiemos šalčiams: išlaiko iki minus 34 oC. Panašiai atspari šalčiams ir ligoms taip pat iš Japonijos kilusi ir iki 3-4 metrų užauganti žvaigždinė magnolija (M. stellata). Ji auga plačiu krūmu, sužydi dar anksčiau už japoninę magnoliją baltais kvapiais žiedais. Yra išvesta keletas žvaigždinės magnolijos veislių: ‘Royal Star’ sužydi savaite dviem vėliau, tačiau žiedai dar didesni ir gausesni, ‚Rosea‘ žydi švelniai rožiniais žiedais (1 pav.).

Vokietijojos mieste Drezdene išvestos Lebnerio magnolijos (M. x loebneri) mūsuose auga iki 4-5 metrų aukščio medžiu ar krūmu, žydi gausiai, panašiu laiku kaip ir japoninės magnolijos, baltais dideliais žiedais. Šios magnolijos labai vertingos tuo, kad gali pakęsti švelniai kalkingą dirvožemį ir be to pradeda žydėti ankstyvame amžiuje. Anglai išvedė Lebnerio magnolijos veislę ‚Leonard Messel‘, kurios žiedų vidinė pusė balta, išorinė – rožinė, žydi labai gausiai. Veislės ‚Merrill‘ medeliai auga šiek tiek aukštesni, iki 5-6 metrų aukščio, žiedai pusiau pilnaviduriai, balti, kvapnūs; ‘Powder Puff’ žydi baltais pusiau pilnaviduriais žiedais. Sulanžo magnolijos (M. x soulangeana) auga iki 4-7 metrų aukščio medeliu ar krūmu, žydi gausiai, baltais su rožiniu atspalviu tulpes primenančiais žiedais. Šių magnolijų žiedai kartais nukenčia nuo vėlyvų pavasarinių šalnų. Sukurta daug veislių: ‚Lennei‘ ir ‚Rustica Rubra‘ – žiedai taurės formos, iš išorės purpuriniais, viduje baltais žiedlapiais; ‚Lennei Alba‘ – baltais, o ‚Alexandrina‘ – šviesiai rožiniais pailgos taurės formos žiedais.

Iš egzotiškų stambialapių magnolijų šiek tiek atsparesnė iš Šiaurės Amerikos kilusi skėtinė magnolija (M. tripetalla), kurios lapai užauga iki pusmetrio ilgio. Žiedai kreminio atspalvio balti, iki 15 cm skersmens. Nors kasmet apšąla ūglių viršūnės, tačiau žiemą atlaiko iki minus 25 oC šaltį. Žinomo augalų kolekcininko Stasio Juknevičiaus Beržote sukurtame parke ši magnolija sužydėjo sulaukus 9 metų amžiaus. Labai panaši ir šviesioji magnolija (M. hypoleuca, sin. M. obovata), tik ji jautroka pavasarinėms šalnoms, turi taip pat didelius, iki 40 cm ilgio lapus.

Pas mus galėtų būti auginamos ir geltonais žiedais žydinčios magnolijos. Pirmąją pasaulyje tokią veislę ‚Elizabeth‘ su iki 15 cm skersmens švelniai gelsvais žiedais išvedė amerikiečiai 1956 metais. Citriniškai geltonus žiedus turi ‚Yellow Bird‘ , ‚Yellow Lantern‘ veislės magnolijos. Šios magnolijos sužydi vėliau už kitas, skleidžiantis lapams, todėl nėra tokios įspūdingos kaip prieš sprogstant lapams pražystančios magnolijos. Nemažai magnolijų veislių žydi rausvais ir rožiniais žiedais. Lelijažiedės magnolijos (M. liliiflora) veislė ‚Nigra‘ auga nedideliu iki 2-3 metrų aukščio krūmu, turi tamsiai bordinius kvapius glaustus žiedus, dažnai vasarą sužydi antrą kartą.

Šeštam praeito amžiaus dešimtmety du amerikiečių mokslininkai F. de Voss ir F. Kosar sukryžmino lelijažiedės magnolijos veislę ‚Nigra‘ su žvaigždinės magnolijos veisle ‚Rosea‘ ir išvedė aštuonias puikias atsparias magnolijų veisles, kurios plačiai paplito ir Europoje. Dauguma šių veislių auga iki 2-3 metrų ūgio kompaktiškais siauralajais krūmais. Žinomiausia veislė ‚Susan‘, nes ji ne tik labai atspari, bet ilgai ir gausiai žydi tamsiai violetiniai rausvais žiedais, dažnai vėl sužydi vasaros pabaigoje. Pradeda žydėti pirmais ar antrais metais po pasodinimo. Kitos šios serijos veislės: ‚Betty‘ – žiedai rožinės – purpurinės spalvos, iki 30 cm skersmens; ‚Judy‘ – žiedai mažesni, raudonai purpuriniai su balta vidine puse; ‚Pinkie‘ – šviesesni, apie 15 cm skersmens žiedai; ‚Randy‘ – rožiškai purpuriniai, apie 10 cm skersmens žiedai. Kitos šios „aštuoniukės“ veislės: ‚Ann‘, ‚Ricki‘ ir ‚Jane‘ taip pat panašios, tik šiek tiek mažiau paplitę. Taigi tinkamų mūsų sodams magnolijų dyžių ir atspalvių variantų ne tiek ir mažai. Tereikia nuspręsti, kiek dėmesio ir rūpesčio galime joms skirti pirmus kelerius metus po pasodinimo, kad vėliau galėtume džiaugtis ankstyvų puošnių žiedų gausuma.