Puošniai žydintys krūmai yra vertingi, populiarūs ir plačiai auginami privačiose valdose bei visuomeniniuose želdynuose. Žiedų spalva, žydėjimo gausa ir trukmė yra viena vertingiausių krūmų dekoratyvinių savybių. Gausiai žydintys, išauginantys išraiškingus, stambius ar smulkesnius ryškios spalvos žiedus arba žiedynus krūmai žydėjimo metu yra puošnesni už medžius, todėl jais kartais pakeičiamos daugiametės gėlės.
Stambius ir puošnius pavienius žiedus išaugina krūminiai bijūnai, magnolijos. Puošnius ir stambius, į plačius skėtiškus žiedynus ir dideles kekes susitelkusius žiedus išaugina rododendrai. Alyvos, budlėjos, hortenzijos, jazminai, pupmedžiai, putinai ir kt. augina stambius ir puošnius įvairių formų žiedynus. Labai gausiai nedideliais žiedais žydi forsitijos, paraipsčiai, prožirniai, sausakrūmiai, veigelės ir kt., smulkiais žiedais – erikos, lanksvos, viržiai.
Smulkesnius žiedus turinčių rūšių žiedai dažniausiai yra susitelkę į žiedynus, kurie būna įvairios formos: ritiniški (Davido budlėjos), šluotelės (šluotelinių hortenzijų, alyvų), rutulio (paprastojo putino‘Roseum‘), pusrutulio (smailialapės, niponinės lanksvos), kekės (darželinio jazmino), vienpusės kekės (pavasarinės erikos, šilinio viržio), skėtiškos kekės (Vanhuto, japoninės lanksvos), skydiški (didžialapės, šviesiosios hortenzijos), skėčio (paprastojo putino) ir panašiai.
Puošniai žydinčių dekoratyvinių krūmų ir krūmokšnių, šiuo metu auginamų ir augintinų šiuolaikiniuose želdynuose sąrašą sudaro ne mažiau kaip 71 rūšis ir tarprūšiniai hibridai (į sąrašą įtraukti ir puskrūmiai bei krūmokšniai). Beveik visos išvardintos rūšys turi hibridų ir kultivarų – nuo vieno ar kelių iki keliolikos ar keliasdešimt, todėl puošniai žydinčių krūmų ir krūmokšnių pasirinkimo skalė išsiplečia daug kartų. Daugiausiai taksonų žydi gegužės ir birželio mėnesiais.
Pridedamoje lentelėje galite rasti Lietuvoje auginamų puošniai žydinčių krūmų sąrašą.
Lietuviškas vardas |
Lotyniškas vardas |
Žydėjimo laikas (mėn.) |
Spalva |
Žemi, iki 1 m |
|||
Paprastasis čiobrelis |
Thymus serpyllum L. |
VI – VII |
Balta, rausva, rausvai violetinė |
Gausiažiedė erika |
Erica x darleyensis |
XII – IV |
Balta, rožinė, rausvai violetinė |
Pavasarinė erika |
Erica carnea L. |
III – IV |
Balta, rausvai alyvinė, rožinė |
Tyrulinė erika |
Erica tetralix L. |
VII – VIII |
Balta, rožinė, raudona |
Dažinė jonažolė |
Hypericum androsaemum L. |
VII – VIII |
Geltona |
Penkiaskiautė jonažolė |
Hypericum lobocarpum Gatt. |
VII – VIII |
Geltona |
Austrinis paraipstis |
Chamaecytisus austriacus (L.) Link |
VI |
Geltona |
Dvižiedis paraipstis |
Chamaecytisus ratisbonensis (Schaeff.) Rothm. |
V – VI |
Geltona |
Rausvažiedis paraipstis |
Chamaecytisus purpureus (Scop.) Link |
V – VI |
Šviesiai ir tamsiai rožiniai |
Daržinis prožirnis |
Genista lydia Boiss. |
VI |
Geltona |
Japoninė lanksva |
Spiraea japonica L. |
VI – VIII |
Balta, rausva, rožinė |
Tikroji levanda |
Lavandula angustifolia Mill. |
VII |
Balta, rožinė, šviesiai ir tamsiai violetinė, mėlyna |
Krūminė sidabražolė |
Potentilla fruticosa L. |
VI – IX |
Balta, kreminė, geltona, rožinė, oranžinė, raudona |
Japoninis svarainis |
Chaenomeles japonica (Thunb.) Spach |
V |
Oranžinė |
Šilinis viržis |
Calluna vulgaris (L.) Hull. |
VII – IX |
Balta, rausva, rožinė, tamsiai rožinė, rausvai violetinė |
Vidutiniai, 1 – 3 m |
|||
Mejerio alyvos |
Syringa meyeri C. K. Schneid. |
VI |
Melsvai rausva, šviesiai alyvinė |
Krūminis bijūnas |
Paeonia suffruticosa Andrews |
V – VI |
Balta, rausva, raudona |
Davido budlėja |
Buddleja davidii Franch |
VII – X |
Balta, rausva, raudona, purpurinė, violetinė, mėlyna |
Šiurkščioji deucija |
Deutzia scabra Thunb. |
VI – VII |
Balta |
Stambiažiedė egzochorda |
Egzochorda racemosa (Lindl.) Renhd. |
V |
Balta |
Gausiažiedis erškėtis |
Rosa multiflora Thunb. ex Murray |
VI |
Balta, rausva |
Raukšlėtapis erškėtis |
Rosa rugosa Thunb. |
VI – IX |
Balta, purpuriškai rožinė |
Lenktašakė forsitija |
Forsythia suspensa (Thunb.) Vahl |
IV – V |
Geltona |
Tarpinė forsitija |
Forsythia x intermedia Zab. |
IV – V |
Geltona |
Didžialapė hortenzija |
Hydrangea macrophylla (Thunb.) Ser. |
VII – VIII |
Rausvi, melsvi, balti |
Šluotelinė hortenzija |
Hydrangea paniculata Sieb. |
VII – VIII |
Kreminiai balti, balti, rausvi, rausvai raudoni |
Šviesioji hortenzija |
Hydrangea arborescens L. |
VI – VIII |
Ryškiai balta |
Darželinis jazminas |
Philadelphus coronarius L. |
VI – VII |
Balta |
Mergautinis jazminas |
Philadelphus x virginalis Rehd. |
VI |
Skaisčiai balta |
Japoninė kerija |
Kerria japonica (L.) DC. |
V – VIII |
Geltona |
Puošnioji kolkvicija |
Kolkwitzia amabilis Graebn. |
VI |
Švelniai rausva |
Niponinė lanksva |
Spiraea nipponica Maxim. |
V – VI |
Balta |
Pilkoji lanksva |
Spiraea x cinerea Zab. |
IV – V |
Balta |
Smailialapė lanksva |
Spiraea x arguta Zab. |
IV – V |
Balta |
Vanhuto lanksva |
Spiraea x vanhouttei (Briot) Zab. |
V – VI |
Balta |
Triskiautė luizianija |
Louiseania triloba(Lindl.) Pachom. |
IV – V |
Ryškiai rausva |
Lelijažiedė magnolija |
Magnolija liliiflora Desr. |
V – VI |
Ryškiai rausvai avietinė |
Keružinis migdolas |
Amygdalus nana L. |
IV – V |
Rausva |
Juodasis palėpštis |
Lembotropis nigricans (L.) (Cytisus nigricans L.) |
VI – VII |
Geltona |
Dažinis prožirnis |
Genista tinctoria L. |
VI – VII |
Geltona |
Paprastasis putinas |
Viburnum opulus L. |
|
Balta, kartais rausva |
Ankstyvasis raipstas |
Cytisus x praecox Brean |
V – VI |
Geltona |
Amerikinis rododendras |
Rhododendron catawbiense Michx. |
V – VI |
Rausvai alyvinė |
Daūrinis rododendras |
Rhododendron dauricum L. |
IV – V |
Violetinė |
Didysis rododendras |
Rhododendron maximum L. |
VI |
Rausva, balta |
Geltonžiedis rododendras |
Rhododendron luteum L. |
V – VI |
Geltona |
Japoninis rododendras |
Rhododendron japonicum (A. Gray) Sur. |
V – VI |
Geltona, oranžinė, raudona |
Kanadinis rododendras |
Rhododendron canadense (L.) Torr. |
IV – V |
Balta, violetinė |
Karolininis rododendras |
Rhododendron minus Michx. (R. carolinianum Rehd.) |
V |
Rausva, gelsvai balta |
Medetkinis rododendras |
Rhododendron calendulaceum (Michx.) Torr. |
V – VI |
Oranžinė |
Tankusis rododendras |
Rhododendron impeditum Franch. |
V |
Violetinė |
Smirnovo rododendras |
Rhododendron smirnovii Trautv. |
VI |
Rožinė, alyvinė |
Šlipenbacho rododendras |
Rhododendron schlippenbachii Maxim. |
IV – V |
Šviesiai rausva |
Vazėjo rododendras |
Rhododendron vaseyi A. Gray |
V |
Rausva |
Šluotinis sausakrūmis |
Scarothamnus scoparius (L.) Wimm. ex W.D.J. Koch (C.scoparius Link.) |
V – VI |
Geltona |
Baltauogis sausmedis |
Lonicera alberti Reg. |
VI |
Rausvai alyvinė |
Totorinis sausmedis |
Lonicera tatarica L. |
V – VI |
Balta, rausva, ryškiai rožinė, raudona |
Raudonžiedis serbentas |
Ribes sanguineum Pursh |
IV – V |
Rožinė |
Ankstyvoji veigelė |
Weigela praecox (Lemoine) L.H. Bailey |
V |
Ryškiai rausva |
Gausiažiedė veigelė |
Weigela floribunda (Siebold et Zucc.) K.Koch |
VI – VII |
Tamsiai raudona |
Gražiažiedė veigelė |
Weigela florida (Bunge) A.DC. |
V – VI |
Balta, ryškiai rausva |
|
|
|
|
Aukšti, 3 m ir daugiau |
|||
Paprastosios alyvos |
Syringa vulgaris L. |
V – VI |
Alyvinė |
Stambialapės alyvos |
Syringa josikaea Jacq. f. ex Rchb |
VI |
Rausva |
Svyrančiosios alyvos |
Syringa reflexa Schneid. |
VI |
Rožinė |
Šakotasis eglūnas |
Tamarix ramosissima Ledeb. |
VI – VIII |
Rausva |
Lebnerio magnolija |
Magnolia x loebneri Kache |
IV – V |
Balta |
Sulanžo magnolija |
Magnolia x soulangeana Soul. – Bod. |
V |
Balta, kreminė, rožinė |
Žvaigždinė magnolija |
Magnolia stellata (Siebold et Zucc.) Maxim; |
IV |
Balta |
Alpinis pupmedis |
Laburnum alpinum (Mill.) Bercht.et Presl |
V – VI |
Geltona |
Paprastasis pupmedis |
Laburnum anagyroides Medik. |
V – VI |
Geltona |
Vatererio pupmedis |
Laburnum x watereri (Kirchn.) Dipp. |
V – VI |
Geltona |
Europinis pūkenis |
Cotinus coggygria Scop. |
VI |
Gelsvai žalia |
Plačiausias pasirinkimas yra tarp vidutinio aukščio augalų – 46 taksonai. Beveik visos sąraše esančios rūšys ir tarprūšiniai hibridai turi puošniais žiedais pasižyminčių dekoratyviųjų formų. Daugiausiai yra taksonų, žydinčių įvairių atspalvių baltos, rožinės ir geltonos, mažiausiai – žydinčių purpurinės ir mėlynos spalvos žiedais.
Tinkamai parinkus krūmų rūšis bei dekoratyviąsias formas, galima sukurti išraiškingas, efektingas kompozicijas per visą vegetacijos laikotarpį. Žydėti augalai vidutiniškai pradeda kovo mėnesį, baigia žydėti – spalio mėnesį. Pirmosios (III – IV mėn.) gausiai pražįsta pavasarinės erikos. Balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės pradžioje ryškiai geltonos spalvos žiedais apsipila lenktašakė ir tarpinė forsitijos. Gegužės ir birželio mėnesį žydi didžioji dalis lentelėje pateiktame sąraše esančių krūmų.
Tuo laikotarpiu yra išskirtinai dekoratyvūs rododendrai. Vasaros metu ilgai, tik ne vienodai gausiai žydi krūminės sidabražolės. Rudenį vėliausiai baigia žydėti šiliniai viržiai.
Dauguma rūšių žydi tik po kelias savaites. Ilgiausiai žydi: apie 5 mėn.- krūminės sidabražolės, raukšlėtalapiai erškėčiai; apie 4 mėn.- Davido budlėjos, pavasarinės ir tyrulinės erikos, šiliniai viržiai (skirtingi viržių kultivarai pradeda žydėti skirtingu laiku); apie 2 mėn. – hortenzijos.
Žydėjimo pradžia, trukmė, intensyvumas, žiedų kokybė susijusi su klimato sąlygomis, kenkėjų ir ligų pažeidimais, augalų agrotechnika. Skirtingi tos pačios rūšies kultivarai ne vienu metu pradeda ir baigia žydėti, skiriasi jų žydėjimo trukmė.
Žydėjimo kokybei įtakos turi žiemos ir kitų nepalankių aplinkos veiksnių pakenkimai, kenkėjų ir ligų pažeidimai. Žiedų gausumas susijęs su augalams tinkama agrotechnika, tiesioginėmis augimo sąlygomis. Kai kurios rūšys turi tam tikrą žydėjimo specifiką, pavyzdžiui – ilgai žydinčioms krūminėms sidabražolėms būdingi gausaus ir pavienio žydėjimo periodai, raukšlėtasis erškėtis žydi ilgai, bet negausiai. Dažnai nužydėję žiedynai lieka dekoratyvūs. Juos palikus ant krūmo, prasitęsia augalo dekoratyvumo trukmė, pavyzdžiui, nužydėjusių hortenzijų, viržių žiedynai yra puošnūs, įdomią faktūrą šakelių viršūnėse sudaro gausūs nužydėjusių japoninių lanksvų žiedynai.