Vijokliniai augalai (1 dalis)

VIJOKLINIŲ AUGALŲ ĮVAIROVĖ: SAUSMEDŽIAI, VISTERIJOS, LĄSTŪNĖS

Vijokliniai sausmedžiai yra gana greitai augančios lijanos (1 pav.). Vegetacijos periodo metu skirtingos rūšys užaugina 0,7- 1,5 m ir ilgesnius ūglius.

Todėl jiems reikalingos tvirtos, stabilios atramos iš storesnės vielos ar sintetinės virvės, tinka ir medinis kuolas ar metalinis vamzdis. Augalai apsiveja atramą lyg virvė. Jaunus ūglius prie atramų reikia nukreipti ar net pritvirtinti, paskui vyniojasi patys. Kartais sausmedžiai auginami ant tinklinės ar mūrinės tvoros. Vijokliniams sausmedžiams atramos būtinos dar ir dėl to, kad, intensyviai lipdami aukštyn, būna gražesni ir sveikesni. Japoninis sausmedis, o ypač jo kultivaras‘Argenteovariegata‘ gali būti auginamas kaip besidriekiantis kiliminis augalas. Sausmedžiai yra lengvai auginami, nereiklūs dirvai. Tačiau jų šaknims reikia drėgmės, ypač sausrų metu. Senesnių augalų apatinė dalis nuplinka, todėl saulėtoje vietoje augantiems reikia pridengti šaknis( mulču, stambesniu rieduliu ar kitais augalais su seklia šaknų sistema ), o pačius augalus kas 3-4 metai atjauninti: nukirpti ūglius, virš žemės paliekant 30-40 cm.
Lietuvoje auginama apie 20 laipiojančių sausmedžių taksonų, plačiau paplitę apie 10. Žiedai yra puošnūs, spalvinė gama vyrauja nuo baltos- baltai gelsvos geltonos, raudonai oranžinės iki violetiškai purpurinės. Gausiai žydinti lijana yra labai dekoratyvi. Kai kurių sausmedžių- vijoklinio, apskritalapio, raudonžiedžio- žiedai maloniai kvepia (ypač- vakare ), todėl sodintini šalia poilsio, vakarojimo vietų, prie terasų ir balkonų.

Derantys sausmedžiai pritraukia paukštelius, ypač smagu juos stebėti mieste. Nedidelės blizgios raudonos, oranžinės ar melsvai juodos uogytės yra puošnios, bet nevalgomos- jas nulesa paukščiai. Uogų spalvą paryškina joms kontrastingi stamboki tamsiai žali, melsvai žali lapai.

Augimo vieta – saulė ir pusiau šešėlis. Per didelėje unksmėje praranda savo dekoratyvumą, ne taip gausiai žydi ir pasidaro jautresni miltligei. Labai saulėtoje, karštoje vietoje kartais kai kurias rūšis bei dekoratyviąsias veisles apninka amarai.

Pats aukščiausias yra vijoklinis sausmedis, juo galima puošti aukštesnių namų sienas, ypač- didelius plotus, arba aukštas, aklinas mūrines tvoras, pavėsines, pergoles, arkas, vartų konstrukcijas. Vertingas dėl gausaus žydėjimo, spalvingų –nuo baltos, gelsvos iki šviesiai bei tamsiai purpurinės, kvapių žiedų, ypač aromatingų vakare. Lietuvoje populiarus kultivaras‘Serotina‘ ryškesniais vyšniškai geltonais žiedais, žydintis vasarą. Blizgios ryškiai raudonos uogytės efektingai kontrastuoja su tamsiai žaliais lapais. Ilgai dekoratyvus.

Aukštai lipantys, plačiau išsišakojantys sausmedžiai- apskritalapis, vijoklinis, stambiažiedis- ypač tinkami erdvesniems sodams , didesnėms plokštumoms ar konstrukcijoms uždengti. Jais galima pridengti balkonus ar perregimas tvoras, siekiant uždarumo ar apsaugai nuo triukšmo bei dulkių. Šie sausmedžiai sodintini ir prie įėjimų, ant vartų stulpų bei arkų. Brauno ir raudonžiedis sausmedžiai labiau tiktų kamerinei aplinkai, neaukštoms tvoroms ar nedidelėms atraminėms sienutėms pridengti. Japoninis labai tinka kiliminiam želdinimui, kaip spalvinis akcentas ar papildymas.
Sausmedžius galima auginti mieste, ten, kur daug kietų dangų ir sienų plokštumų, kur maža žalumos, trūksta vietos medžiams bei krūmams. Jie tinka tradiciniams ir kaimiškojo stiliaus sodams. Gali būti auginami šalia kitų vijoklinių augalų: laipiojančių rožių, raganių. Reikėtų šiuos augalus auginant prižiūrėti, kad nesusipintų, laiku ir atidžiai juos genėti. Taip pat reikėtų derinti lapijos atspalvius, ir, jei žydi tuo pačiu metu, suderinti žiedų spalvas bei atspalvius.

Brauno sausmedis. Lonicera x brownii

Lijana, išauganti iki 2-3 m aukščio, apie atramą vejasi silpnai. Iš pradžių auga lėtai. Lapai sodriai melsvai žali, pailgai ovaliniai, 3-6 cm ilgio, iki 2 cm pločio. 1-2 viršūninių lapų poros suaugę į pailgą diską, kur būna sukrauti žiedai.
Žiedai susitelkę į negausias kekes, oranžiškai purpuriniai, vainikėlis dvilūpis, vamzdelis 3 kartus ilgesnis už lūpas. Žydi labai ilgai, beveik be pertraukos, nuo birželio iki spalio pabaigos. Dažnai žydi iki užšalimo. Vaisiai- tamsiai raudonos uogos, užsimezga nedaug. Nevalgomos.
Ypač dekoratyvus, labai vertinamas dėl ilgo žydėjimo. Lapus numeta po stipresnių šalčių. Žiemą apšąla, tačiau gerai atželia.
Mėgsta nesunkius, pakankamai derlingus dirvožemius. Jei auga šviesioje vietoje, dirvoje turi būti pakankamai drėgmės, tačiau šaltiniuotos vietos, aukštas gruntinis vanduo šiai lijanai netinka.
Šilumamėgė, sodintina šviesioje vietoje, gerai auga ir pusiau šešėlyje.
Auginama prie treliažų, pergolių, pavėsinių, ant neaukštų tvorų.
Dažniausiai auginama dekoratyvioji forma‘ Dropmore Scarlet‘ žydi labai ryškiai raudonai ar oranžiškai raudonai, žiedai po kelis susitelkę į kekes, žydėjimas labai gausus. Auga sparčiai, pasiekia 2-3(5)m aukštį ir 10,5-2m plotį, šakota. Atsparesnė žiemos šalčiams. Kilusi iš Centrinės Kanados, ten šalčiai nukrenta iki -50 laipsnių C.
Dekoratyviųjų formų ‘Fuchsioides‘,‘Plantierensis‘,‘Punicea‘,‘Youngii‘ truputį skiriasi oranžiškai raudonų žiedų atspalviai bei spalvų intensyvumas, žiedo forma .‘Golden Trumpet‘ žiedai geltoni su auksiniai morkiniu atspalviu.

Apskritalapis sausmedis. Lonicera caprifolium.

Lapus metanti, vidutinio augumo, 3-6 (8)m aukštį ir 1-3m plotį pasiekianti lijana. Apie atramą vyniojasi pati.
Lapai plačiai kiaušiniški arba elipsiški, lygiais kraštais, beveik visada buki. Viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė- melsvai žalia ar pilkšva. Lapo ilgis 4-10 cm, plotis 2-6 cm. Dvi ar trys viršutinių lapų poros suaugusios į elipsiškus diskus.
Žiedai vamzdelio formos, dvilūpiai, bekočiai. Susitelkę viršūninėse ir pažastinėse skėtiškose kekėse, po 6. Vainikėlis 4-5 cm ilgio, dvilūpis, iš pradžių balkšvas, vėliau- tamsiai rožinis. Baigiant žydėti gelsvėja. Vamzdelis 1,5 karto ilgesnis už lūpas. Žiedai vakare maloniai kvepia. Pražysta tarp 19-20 val.. Žydi gegužę- birželį, apie 2-3 savaites. Gausiai žydi tik esant pakankamam apšvietimui.
Uogos rutuliškos, raudonai oranžinės, 8mm skersmens, prinoksta rugpjūtį- rugsėjį. Nevalgomos. Jas nulesa paukščiai.
Šviesiamėgė, pakenčianti dalinį pavėsį lijana. Vidutiniškai reikli dirvai, mėgsta drėgnus, drenuotus, pakankamai humusingus, kalkingus dirvožemius, gerai auga neutraliuose ir šarmingose dirvose. Atspari šalčiams. Plinta atlankomis.
Auginama prie treliažų, pavėsinių, pergolių, tinka auginti ant aukštų stulpų, tvorų.
Dekoratyvioji forma‘Pauciflora‘ žydi keliom dienom vėliau už pagrindinę rūšį. Išorinė žiedo vainikėlio pusė purpurinė, vidinė- gelsvai balta. Vamzdelis 2-3 cm ilgio. Kultivaro ‘Inga‘ žiedų spalvos truputį ryškesnės.

Vijoklinis sausmedis. Lonicera periclymenum

Vasaržalė, 3-6( 10)m aukščio lijana.
Lapai kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški, smailūs, kartais bukomis viršūnėmis, 4-6(8) cm ilgio, 2,5 cm pločio, tamsiai žali, žvilgantys, apatinė pusė melsvai žalia. Šakelių viršūnėse lapai į diskus nesuaugę, bekočiai.
Žiedai vamzdelio pavidalo, dvilūpiai, iki 5 cm ilgio. Susitelkę po keliolika viršūninėse skėtiškose kekėse, gelsvai balti su purpuriniu atspalviu. Labai kvapnūs, ypač vakarėjant ir naktį. Žydi birželį, o pakartotinai – rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais.
Uogos rutuliškos, tamsiai raudonos, 7-8 mm, sunoksta rudenį. Nevalgomos, truputį nuodingos.
Šviesiamėgė lijana, pakenčia pusiau šešėlį. Šaknims reikia šešėlio, vėsios ir drėgnokos vietos. Sausose dirvose sodintina į pusiau šešėlį. Mėgsta drėgnus, humusinius, lengvai rūgščius ar rūgščius dirvožemius. Kartais apšąla, labai šaltomis žiemomis gali nušalti iki sniego dangos. Atželia gerai. Kadangi pradeda anksti vegetuoti, kartais apšąla nuo pavasarinių šalnų. Dėl to augalas suvargsta, mažiau žydi.
Dažnai auginama dekoratyvioji forma‘Serotina‘ siauresniais lapais, bordiniais ūgliais. Žydi vėliau- liepos- rugsėjo mėnesiais, ypač gausiai. Žiedų išorinė pusė tamsiai purpurinė, vidinė pusė geltona. Aromatinga.
Auginama prie pavėsinių, ant treliažų, pergolių, dekoratyviai atrodo prie pastato sienos, kaip pridengiantis augalas prie terasos ar balkono.
Dekoratyviosios formos‘Quercina‘ dalis lapų yra plunksniškai skiautėti, primena ąžuolo lapus. Kartais būna su baltomis dėmėmis. ‘Graham Thomas‘ formos žiedai iš pradžių balti, vėliau- gelsvai smėliniai.‘Belgica‘ žiedai šviesiai gelsvi, vėliau balti, augalas krūmo pavidalo, silpnais besivyniojančiais 2-3m ilgio stiebais.‘Serpentine‘ žiedai ryškesni, ūgliai tamsiai raudoni. ‘Scentsation’ žiedai geltoni su kreminiu atspalviu, labai maloniai kvepia. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Rudenį sunoksta gausios raudonos uogytės.

Stambiažiedis sausmedis. Lonicera x tellmanniana

Vešli, greitai auganti, 4-6m aukščio lijana, metinis prieaugis 1,5- 2 m.
Lapai plačiai elipsiški arba kiaušiniški, pleištišku pamatu, buki ar kiek smailoki, 6-10 cm ilgio ir 2,5- 5 cm pločio. Viršutinė lapo pusė ryškiai žalia, apatinė balsvai melsva. Jaunų lapų viršutinė pusė būna purpurinė, rudenį lapai pagelsta. Viršutinė lapų pora po žiedynu suaugusi į elipsišką diską, antroji pora suaugusi nepilnai.
Žiedai dideli, 5,5- 6cm ilgio, susitelkę į plačius viršūninius žiedynus. Vainikėlis dvilūpis, geltonai oranžinis arba šviesiai raudonas. Vamzdelis ilgas, lygus, 2-3 kartus ilgesnis už lūpas. Pradeda žydėti gegužės gale- birželio pradžioje, žydi apie 2 savaites. Žiedai bekvapiai.
Vaisiai- rutuliškos oranžinės uogos, subręsta rugpjūčio- rugsėjo mėnesį. Nevalgomos.
Šviesiamėgė lijana, tačiau pakelia unksmę. Šaknims reikia pavėsio ir drėgnos dirvos. Jas galima apmulčiuoti arba šalimais pasodinti daugiamečių augalų su paviršine šaknų sistema.
Mėgsta drėgnus, tačiau nudrenuotus, derlingus priesmėlius ir priemolius. Gerai auga ir visų tipų sausose dirvose, yra nereiklus augalas.
Šalčiui atsparus, tačiau ypač šaltomis žiemomis apšąla- Rytų Lietuvoje gali iššalti ir suaugęs augalas. Apšąlęs atželia gerai. Atsparus miesto sąlygoms.
Labai dekoratyvus žydėjimo metu, sodintinas prie pavėsinių, pastatų, galima auginti ant pergolių, treliažų, tvirtų tinklinių tvorų. Dekoratyviai atrodo ir vaisiai- oranžinės uogos žalioje lapijoje.

Raudonžiedis sausmedis. Lonicera x heckrottii

Aukštyn lipanti vasaržalė lijana, turinti svyrančius, linkstančius stiebus. Juos pririšus prie atramos, ima kilti aukštyn, bet vejasi silpnai. Užauga iki 2-4 m aukščio ir 1,5-3 m pločio. Metinis prieaugis 30-50cm.
Jauni ūgliai purpuriškai raudoni, saulėtoje vietoje ryškesni.
Lapai plačiai elipsiški arba pailgi, 8-10cm ilgio ir 3-5,5 cm pločio, smailūs. Tamsiai žali, apatinė pusė melsvo atspalvio. Viršūniniai lapai suaugę į beveik apkritus diskus.
Žiedai sutelkti į kotuotą varpą, po 15- 30, stambūs, vamzdelis apie 4 cm ilgio. Išorinė pusė ryškiai purpuriškai raudona, vidinė šviesiai geltona, baigiant žydėti geltona. Žiediniai pumpurai karmino spalvos. Žydi gausiai, liepos- rugpjūčio mėnesiais. Žiedai kvepia saldžiai, kvapas malonus.
Vaisiai raudonos uogos. Nevalgomos.
Augimui tinkama vieta- šiek tiek pridengta nuo saulės arba pusiau šešėlis. Saulėtoje vietoje reikia pridengti šaknis, gausiai laistyti.
Mėgsta drėgnus, bet ne šlapius, humusingus, pakankamai derlingus neutralius ir kalkingus dirvožemius. Augalas nereiklus. Sausros metu būtina gausiai laistyti, ypač auginamus saulėtoje vietoje.
Šalčiui nelabai atsparus. Ūglių viršūnėlės apšąla, augintinas Vakarų ir Pietų Lietuvoje.
Dekoratyvioji forma‘Goldflame‘ auga greičiau, stipriai vejasi. Jauni ūgliai tamsiai raudonai violetiški, saulėtoje vietoje tamsesni. Lapai tamsiai melsvai žali, apatinė pusė balsvai melsva, truputį smulkesni, lyginant su pagrindine rūšimi. Žiedai ryškesni ir truputį stambesni, kvapnūs. Žydi
labai gausiai, liepos- rugpjūčio mėnesiais. Augalas sterilus, vaisių neveda.

Japoninis sausmedis. Lonicera japonica

Visžalė arba ilgai išsilaikančiais lapais lijana, tėvynėje pakylanti į 10m aukštį. Lietuvoje užauga nedidelė, apie 1m aukščio, nes kasmet apšąla ir vėl atželia.
Lapai plačiai ovalūs arba kiaušiniški, smailūs ar apybukiai, apskritu ar šiek tiek širdišku pamatu. Jauni lapai abipus plaukuoti, vėliau pliki, tamsiai žali.
Žiedai po 2 lapų pažastyse, dvilūpiai, iki 4 cm ilgio. Balti su purpuriniu atspalviu, kvapnūs. Žydi birželio- liepos mėn.Uogos melsvai juodos. Dera rugsėjo- spalio mėn.
Tinka auginti saulėtuose šlaiteliuose, ant nedidelių atraminių sienučių ar kaip kiliminį augalą.
Dekoratyvioji forma ‘Aureoreticulata‘ ypač dekoratyvi. Lapai maži, 2-3 cm ilgio ir 1,5-2 cm pločio, beveik apskriti. Labai puošnūs- su gausiomis aukso geltonumo dėmėmis ir geltonomis gyslomis. Jei yra atrama, ūgliai kyla aukštyn, tačiau beveik kasmet nušąla iki sniego dangos. Atželia gerai. Išaugina ūglius iki 60 cm ilgio. Ant žemės gulintys ūgliai lengvai įsišaknija. Lietuvoje nežydi, nes apšąla. Šviesiamėgė, tačiau pakenčia ir pavėsį. Sodinti reikia saulėtoje, nuo šiaurės vėjų apsaugotoje vietoje. Mėgsta derlingus, purius, vidutinio drėgnumo, neutralius ir kalkingus dirvožemius. Per karščius reikia gausiai laistyti. Tinka mažoms erdvėms apželdinti, nedideliems sodeliams, žiemos sodams.

Kininė visterija– Wisteria sinensis( Sims) Sweet

Kininės visterijos tėvynė yra Kinija. Tai labai sparčiai auganti, 8-10( 15) m aukščio lijana, storais, iki 30 cm skersmens, tvirtais susisukusiais stiebais. Jie vejasi prieš laikrodžio rodyklę. Išsiplečia iki 4-8(10) m į pločio, todėl jai reikia pakankamai erdvės ir tvirtų atramų.
Ūgliai šilkiškai plaukuoti. Lapai iki 30 cm ilgio, neporomis plunksniški, sudaryti iš 5-10 cm ilgio, 7-13 ovalių ar pailgai kiaušiniškų lapelių. Jauni lapeliai plaukuoti, vėliau viršutinė pusė plika, ryškiai žalia, apatinė šviesiai žalia. Rudenį lapai pagelsta.
Žydi efektingai, gausiai, pamatę žydinčią, žmonės labai ja susižavi. Žiedai melsvai violetiniai, susitelkę į stambias, nusvirusias 15-30 cm ilgio kekes, kvapnūs. Pražįsta beveik tuo pačiu metu visoje kekėje, gegužės gale- birželio pradžioje, besiskleidžiant lapams. Vaisiai- 10-15 cm ilgio žalios, tankiai plaukuotos daugiasėklės ankštys. Jos yra nuodingos.
Mėgsta derlingą, purų vidutinio drėgnumo, priemolio ir priesmėlio dirvožemį. Labiau mėgsta rūgščią dirvą, bet auga ir silpnai šarmingoje. Nemėgsta užmirkimo bei supuolusios dirvos. Augalo šaknys mėsingos, stiprios, labai plačiai pasiskleidžia, o smėlinguose dirvožemiuose būna labai gilios.
Sodinama saulėtoje ir užuovėjingoje vietoje. Yra šviesiamėgė, nors pakelia ir pusiau paunksmę. Per šaltąsias žiemas apšala. Ši žiema kai kuriems jauniems augalams buvo pražūtinga. Labiausiai nukenčia nuo vėlyvųjų šalnų. Šilumamėgė, pakenčia karštį, atspari miesto sąlygoms. Vasarą, per karščius, visteriją reikia gausiai palieti. Greitai augantys ilgi ūgliai gali užkimšti lietaus latakus. Žiemą pelės mėgsta pagriaužti šaknis, jauniems augalams tai gali būti pražūtinga. Jaunus augalus žiemai reikia pridengti, paguldžius ant žemės.
Dauginama sėklomis ir vegetatyviškai. Sėjinukai, kol yra gana jauni augalai, ne taip gausiai žydi, todėl rekomenduojama lijaną dauginti vegetatyviškai iš atrinktų motininių augalų.
Gausiau žydi apgenėti augalai, todėl vasaros pabaigoje reikia smarkiai patrumpinti ūglius.
Puošniai žydi šios veislės:‘Alba‘- balti žiedai;‘Prolific‘- melsvai violetiniai žiedai, žydi gausiai;‘Sierra Madre‘- šviesiai alyviniai, su violetiniu atspalviu, kvapnūs žiedai.
Kininė visterija yra labai išvaizdi lijana, ypač žydėjimo metu. Puikiai atrodo, auginama ant nemažo pastato sienos ar tvirtos pergolės. Didieji medelynai augina bei parduoda ir jau suformuotus augalus- rutulius, špalerius.

Stambiažiedė ląstūnė– Campsis radicans ( L.) Seem.

Paplitusi Šiaurės Amerikoje, drėgnuose miškuose ir pelkėse.
Greitai auganti, vasaržalė, silpnai besivejanti lijana, užauga iki 10m aukščio. Tvirtinasi orinėmis kimbamosiomis šakelėmis.
Lapai ryškiai žali, neporomis plunksniški, sudaryti iš 9-11 trumpakočių, kiaušiniškų ar kiaušiniškai pailgų, 5-6 cm ilgio lapelių.
Žiedai oranžiniai, ištempto varpelio formos, apie 7-9 cm ilgio, susitelkę po 4-12 viršūninėse kekėse. Žiedo vidurėliai gelsvi, o pakraščiai ryškiai raudonai oranžiniai.
Žydi liepos- rugsėjo mėnesį, žydėjimo metu labai puošni.
Vaisiai – ritiniškos dėžutės, 8-12 cm ilgio. Sėklų labai daug, jos plokščios, sparnuotos. Dera spalio- lapkričio mėnesiais. Sėklų daigumas apie 80 proc.
Šaknys mėsingos, paviršinės. Joms reikia vėsokos, drėgnos vietos.
Auga sparčiai. Mėgsta derlingą, drėgnoką dirvą, tačiau gali augti ir sausuose dirvožemiuose. Prisitaiko ir prie rūgštaus, ir prie šarmingo dirvožemio. Skurdesnėse, sausesnėse vietose auga lėčiau.
Pakenčia miesto sąlygas, atspari išmetamosioms dujoms. Dideli, seni augalai pakenčia sausrą.
Dauginasi sėklomis, šakninėmis atžalomis bei žaliaisiais auginiais.
Apšąla, ypač jauni augalai. Patartina jaunus augalus žiemai apkasti durpėmis ar kitaip pridengti. Geriausiai tiktų sodinti pietinėje ar pietvakarinėje pastato pusėje- žiemą šiai lijanai pavojingi šalti rytų ir šiaurės vėjai. Labiausiai tiktų auginti vakariniuose Lietuvos rajonuose, tačiau auga ir Kaune, taip pat auginama Vilniaus botanikos sode ( žiemai dengiama). Tam, kad augalas geriau peržiemotų, patariama rugpjūčio mėnesį sutrumpinti viršūnėles. Patrumpinti ūgliai sumedėja ir geriau pasiruošia žiemojimui.
Ląstūnė- sodybose gana dažnai auginama lijana, tačiau miesto želdynuose yra reta. Puikiai atrodo užauginta prie didesnio namo sienos, ant aukštos ir pakankamai tvirtos tvoros, pavėsinės ar pergolės. Galima auginti kaip kiliminį augalą.
Žinomos kelios stambiažiedės ląstūnės veislės:
‘Flava‘ – truputį žemesnė, lapai šviesiai žali. Žiedai oranžiškai geltoni, vidury geltoni.
‘Praecox‘ – žiedai kraujo raudonumo, žydi birželio mėn.
‘Speciosa‘ – nežymiai laipiojantis arba krūmu augantis augalas. Ūgliai ilgi, lapai staigiai ilgai nusmailėję. Žiedai maži, oranžiškai raudoni.